Laukinės gyvūnų perėjos, dar žinomos kaip ekotiltai, atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį užtikrinant gyvūnų ir vairuotojų saugumą įvairiose pasaulio vietose. Šios konstrukcijos padeda sumažinti laukinių gyvūnų ir automobilių susidūrimų skaičių, tuo pačiu prisideda prie gyvūnų natūralios gyvenamosios aplinkos išlaikymo. Ekotiltų istorija siekia iki pat 1950 metų, kai buvo pastatytas pirmasis tiltas Prancūzijoje.
Nuo to laiko šie tiltai ir kitos panašios struktūros, kaip antai laukinių gyvūnų perėjos, drenažo sistemos ar tuneliai, vis dažniau atsiranda visame pasaulyje. Ypač Europoje jos plačiai paplito; pavyzdžiui, Nyderlanduose yra ilgiausias ekotiltas pasaulyje. Šiaurės Amerikoje taip pat yra daugybė panašių iniciatyvų, įskaitant keletą perėjų Kanados Banfo nacionaliniame parke. Straipsnio įdomūs pavyzdžiai apima Norvegijos bitių automagistralės projektą, suteikiantį bitėms saugią lizdaviečių ir mitybos erdvę. Australijos Kalėdų saloje plastikiniai tilteliai ir laikinai uždaromi keliai padeda užtikrinti saugų raudonųjų krabų migravimą. Masačusetse salamandrų apsaugai padeda mažos tuneliai, per kuriuos jos gali saugiai pereiti kelius. Ekotiltų efektyvumas pasireiškia ne tik nelaimingų atsitikimų prevencijoje, bet ir ekologinės pusiausvyros išlaikyme.
Pavyzdžiui, Kolorado valstijoje laukinių gyvūnų susidūrimų skaičiaus sumažėjimas 87% rodo tokių tiltų sėkmę. Tokių sprendimų kūrimas reikalauja kruopštaus planavimo ir plačios bendradarbiavimo. Straipsnyje minimas ypatingas Naujosios Zelandijos pavyzdys: savanoriai pastatė požeminį tunelį mažiesiems mėlyniesiems pingvinams, padedant jiems saugiai pereiti intensyvaus eismo kelius. Apibendrinant, ekotiltai ir panašūs gamtosaugos sprendimai yra ypač svarbūs norint skatinti harmoningą gyvūnų ir žmonių sugyvenimą, ir straipsnis pateikia puikius pavyzdžius iš įvairių šalių jų efektyvumo parodymui.
